Jei kada važiavote A4 plentu Druskininkų link ir svarstėte, ar tuose miškuose yra kur važinėti, tuomet šis maršrutas – kaip tik jums!
Vidutinės trukmės, gerai riedantis, nepopuliarus.
Šis maršrutas nustebinti gali jau pačioje pradžioje – tik pajudėjus už Naujamiesčio, iškart įvažiuojame į vieną ilgesnių Vilniaus gravel atkarpų.
Apie 1.5 km besitęsiantis sukilimas, įprastai žinomas kaip Venecijos sukilimas. Geras apšilimas!
Po jo tęsiasi kiek nuobodokas priemiestis, bet iš jo greit pasprunkame į žvyro tieses, vingiuojančias tarp nusausintų šlapynių. Tam tikru metu čia galima išgirsti “kukuojant” raudonpilves kūmutes – čia tokios varlės. Geologinė sandara šioje Vilniaus pusėje dėkinga – čia dideli klodai žvyro, todėl nenustebkite įvažiavę į karjerą – čia gali tekti ir pasivesti dviratį, ypač jei važiuojate siauromis padangomis.
Kadangi karjeras yra kaip gyvas organizmas (arba labiau kaip pastoviai žmogaus ardomas kalnas), tad jo ribos gan keičiasi ir gali tekti kiek paimprovizuoti navigacijoje, tačiau ilgainiui turėtumėte iš ten išvažiuoti sveiki ir gyvi. Ir nuo čia jau prasideda tikros linksmybės – visiškai nuostabūs graveliukai ir miškai, kuriuose apstu uogų, grybų, stirnų ir t.t.
Gerai riedantys miško keliukai vingiuoja pro pavienius namus, gyvenviečių miške – vos keletas. Pakrempė ir Žvėrynas. Žvėrynas primena Vilnių, bet mes dar tik pusiaukelėje. Išalkę gali pradėti skaičiuoti kilometrus nuo Žvėryno – nuo čia iki kavinės “Green Street” – 4 km.
“Green street” kavinėje – visai padorus ir pigus maistas, bet pilnai pasikliauti ja nereikėtų – čia tokia vieta, kur dažnai būna privatūs vakarai, vestuvės, kaimo baliai ir kiti dalykai. Bet tokiu atveju ant ledo neliksite, nes čia pat, Paluknyje, yra parduotuvė.
Paluknyje virš galvos gan dažnai ratus suka įvairios skraidymo priemonės – lėktuvai, sklandytuvai, sraigtasparniai, nes visai šalia yra Paluknio aerodromas. Pasistiprinę judame toliau – iki Vilniaus likę 30 kilometrų, tad sugrįžti tikrai sugebėsime.
Toliau tęsiame odisėją įvairiais vingiuotais keliukais Vilniaus link.
Į Vilnių grįžtame per Trakų Vokės pusę, pro Trakų Vokės dvarą. Jo viduje yra nuostabi kavinė su skaniais desertais ir mielu personalu, tad rekomenduoju užsukti. Už Trakų Vokės dvaro važiuojame gan ilgu kabančiu tiltu, na ir galiausiai papuolame į dvirtakį prie Gariūnų.
Phew!
