Su “Good boyes” dviračių klubeliu turime kasmetinę tradiciją palikti rūpesčius namie, susimesti mantą į transportą ir išvykti pasivažinėti kur nors atokiau, kur nenukaksi kasdien. Jau antrus metus iš eilės grįžtame į Dzūkiją, o baze pasirenkame Linos Černiauskienės sodybą Kapiniškiuose.
Trumpas reportažas iš ten.
Skroblaus upelio versmės ir Skroblaus pažintinis takas margionyse
Pirmoji stotelė maršrute – Skroblaus upelio ištakos Margionyse. Aplink jas eina ir dalis Skroblaus pažintinio tako (pilnas tako ilgis – apie 13km). Apvažiuojame, vietomis prasivedam dviračius ir judam toliau.
Musteikos etnografinis kaimas ir drevinės bitininkystės muziejus
Toliau miname link Musteikos. Musteika yra viena piečiausiai esančių gyvenviečių Lietuvoje, iš visų pusių apsupta Dainavos girios. Trumpam užsukame ir į drevinės bitininkystės muziejų. Oras vis mainosi – tai lyja, tai šviečia saulė, pakyla stiprus vėjas.
Marcinkonys
Nuo Musteikos miname link Marcinkonių. Trasa eina link drevinės bitininkystės tako, bet jo neprivažiavę sukame kairiau, link Čepkelių raisto. Dviračių trasa čia puikiai sužymėta, gerai rieda. Staiga pakilęs vėjas gal už 50 metrų nuo mūsų, ant kelio nuverčia seną pušį.
Važiuojant link Marcinkonių pralenkiame nemažą žygeivių grupę, o pasiekę Marcinkonis, užsukame ant Šaudzyklos kalno regyklos. Lenkų okupacijos metu čia buvo šaudykla.
Po Marcinkonių miname mišku link Žiūrų – maloniai nustebina nuostabiai riedantis ir maloniai vingiuojantis keliukas.
Kadangi šią maršruto vietą dėliojau iš patogios kėdės namie, tikrai džiugu atrasti tokį perlą. Džiugina ir dzūkiškas reljefas – atrodo gali matyti, kaip prieš užaugant miškui čia buvo vėjo pustomos smėlio kopos.
Na, o likusioji kelionės dalis per daug nedžiugina – vėjas, lietus, dviračiai cypia ir gergždžia nuo tešlos.
Sustojame pasistiprinti Merkinėje ir labai džiaugiamės, kad mus, visus tešluotus ir peršlapusius priima ir neišvaro restoranas Dzūkynė. Bijom ištepti gražius baldus savo purvinais rūbais, tad kiekvienam iš mūsų personalas parūpina šiukšlių maišų “pašikniukus”. Tikrai draugiškas dviratininkams verslas!
Meniu – įvairiausi dzūkiški patiekalai – šiuškės, bandos, grybų sriubos ir panašiai.
Pasistipriname ir dundame atgal link sodybos, kurioje mūsų laukia jau užkūrenta pirtis, autentiška dzūkiška banda su spirgučiais bei bobausiais ir šiluma.
Buvo malonu grįžti.
Galerija
