Sunkus miegas buvo šiąnakt ir džiaugiuosi pagaliau išaušus rytui – žibintas iš gatvės spigino tiesiai į veidą ir kad ir kaip bandžiau suktis ar slėpti galvą po kaldra, miegot buvo sunku – vis pabusdavau. Taip pat ir kūnas po savaitės mynimo tokiom apkrovom pradeda “išmušinėt saugiklius” – kartu su pusryčiais, išgeriu vaistų virškinimui gerinti. Šiandien – paskutinė, santykinai lengva diena. Liko tik 80 kilometrų ir atsidursime Dubrovnike.
Papusryčiavę, neskubėdami pajudame iš savojo Grahovo – miname ramiais keliukais be eismo, kurie vietomis atrodo ant tiek nenaudojami ir neprižiūrimi, kad juos jau po truputį pasiglemžia gamta. Daug leidžiamės žemyn ir pirmą kartą po savaitės kalnuose vėl pamatome jūrą – vingiuotais, apleistais serpantinais palei kalnus leidžiamės jos link.
Nusileidę prie jūros, suprantame, kad balkanų egzotiką palikome kalnuose – čia, pakrantėje, vyrauja jau visai kitokia nuotaika – tvarkingi, nuomai paruošti namai, turistai, daug šurmulio ir eismo palei pakrantę. Prasideda ir nekantrūs automobilių vairuotojų pypsėjimai. Sustojame trumpai espresso pertraukėlei ir apsitariame, kad rimtesnį maisto sustojimą darysime Igalo – buvau ten anksčiau ir turiu gerus prisiminimus iš vienos užeigos, pavadinimu Iliada.
Atsipūtę ir pasigrožėję jūra riedame toliau – eismas intensyvėja, streso kiekis man didėja. Netoli Igalo išsukame iš pagrindinio kelio ir toliau tęsiame kelionę ramesnėmis gatvelėmis bei paplūdimio pėsčiųjų takais. Mano išgirta ir išreklamuota Iliada uždaryta, tad išsirenkame kitą vietą, užsimaišom radlerius ir šlamščiam picas.
Iki Kroatijos sienos ir sugrįžimo į ES vos 5 kilometrai.
Galvojau kalnų nebebus, bet nuo jūros lygio vėl kylame aukštyn. Pasienio punktas 150 metrų aukštyje, o po jo seka dar didesnis kalniukas – 400 metrų.
Kepina 30°C karštis ir jokios užuominos apie vėją – vyrukai dingsta kažkur viršuje, o aš lėtai puškuoju aukštyn ir stengiu sugerti visus vaizdus, kuriuos matau aplink.
Minėtas 400 metrų sukilimas ir yra paskutinis kalnas šiandien – riedame sodais link savo bookingo ir baigiame savo balkanų odisėją. Pasidalinę lovas ir nusiplovę visus prakaitus, vakare patraukiame prie jūros – saulę palydžiu plūdūriuodamas Adrijos jūroje.
Tuo ir baigiu šį pasakojimą – tikiuosi, šie žodžiai jums patiko. Užsirašiau juos tiek sau, tiek jums.
Sumoje kilometrų: 613 km
Sumoje sukilimo: 8349 m.
